Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) pristačius naujausią informaciją dėl vaikų sergamumo infekcinėmis ligomis Lietuvoje konservatorius Linas Slušnys ėmė svarstyti, ar nepribrendo laikas tam tikroms sankcijoms tėvams.
„Tas mažėjantis skiepijamų vaikų skaičius stipriai kelia nerimą, nes per 12 metų smukome 10 proc. [skiepijant] nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito, o tarp 7 metų vaikų per tą patį laikotarpį [apimtys] sumažėjo apie 8 proc. Aišku, liūdna, mano požiūriu, tai yra nusikaltimas prieš vaiką ir jo gerovę“, – trečiadienį kalbėjo jis SRK posėdžio metu.
Jis svarstė, ar šiandien skiepų situacija pasiekė lygį, kai jau reikia imtis ypatingos apsaugos vaikams ir galbūt griežtesnio reguliavimo.
„Ar turite vilčių, kad išbrisime iš situacijos su viešaisiais ryšiais, kaip girdėjau šiandien, planai išties yra gal ir dideli, bet žiūrint į sumas ir žinant, kiek tai kainuoja, priemonės santykinai nėra didelės. Tai jei naudojame viešuosius ryšius, kiek laiko užtruks grįžimas į normalų procentą?
Ir klausimas, ar turime teisę taip iš principo kankinti vaikus, kaip žiūrėtumėte į siūlymą keisti Sveikatos draudimo įstatymą papildant savarankiško draudimo įmokomis, Užkrečiamųjų ligų įstatymą ir įtraukti tėvų atsakomybės klausimą, kad už neskiepytų vaikų gydymą apmokėtų tėvai ar kažkaip kitaip turėtume drausmines taisykles?“ – svarstė L. Slušnys.
Prievarta duoda atoveiksmį
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovas Vaidotas Gruodys patikino, kad imtis kietųjų priemonių nesvarstoma, tačiau labiau prisidėti galėtų ir verslas, pačios ugdymo įstaigos.
„Stebint tendencijas, ką parodė ir COVID-19 pandemija, kietosios priemonės tikrai veikia, priverčia, bet jos turi atoveiksmį, nes automatiškai atsiranda pasipriešinimas. Jau buvo bandymas nepriimti neskiepytų vaikų į ugdymo įstaigas, žinome, kiek tai susilaukė prieštaravimų ir pasipriešinimo.
Taigi tą tikrai bandome kol kas daryti minkštosiomis priemonėmis ir šiandien nematome poreikio įvesti kietąsias priemones su imperatyvu. Bet labai norėtume būti sinergijoje ir su verslu, ugdymo įstaigomis. Nes tikrai yra tarptautinių kompanijų šiandien ir Lietuvoje, kurios nepriima į darbą nevakcinuotų pagal nustatytas vakcinas žmonių, nes nenori rizikos, kad plistų užkrečiamosios ligos.
Taigi yra tos minkštosios priemonės, kurias taikydamas tiek verslas, tiek ugdymo įstaigos, viešos ir privačios, informuodamos, kalbėdamos su tėvais paveiktų, kad tas vakcinacijos procentas kiltų“, – komentavo jis.
NVSC vadovas sutiko, kad vaikų vakcinacija tėvams nėra tik teisė, bet ir pareiga. „Ir mes tą primename, bet kol kas matome, kad kietųjų priemonių taikymas gali sukelti priešingą reakciją. Juo labiau apklausos rodo, kad yra tik 2 proc. tėvų, kurie kategoriškai nusiteikę prieš vakcinaciją. Visiems kitiems trūksta informacijos, yra neaišku dėl šalutinių poveikių. Geriau nei be kokie plataus masto viešieji ryšiai veikia asmeniškas priėjimas, pokalbis, tai tą ir stengsimės daryti“, – dėstė V. Gruodys.
Sergamumas kokliušu išaugo 10 kartų
Kaip nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė, viena nerimą keliančių dabar plintančių infekcijų yra kokliušas.
„Sergamumo kokliušu pakilimai stebimi kas 3–5 metus ir šiuo metu yra infekcijos pakilimas visoje Europoje. Lyginant šiuos metus su praėjusiais ir ankstesniu laikotarpiu, registruota 10 kartų daugiau kokliušo atvejų Europoje. Didžiausia jo rizika yra jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams, kitoms amžiaus grupėms rizika vertinama kaip maža arba vidutinė.
Jau per pirmuosius 7 mėnesius esame Lietuvoje esame registravę 181 kokliušo atvejį, vertinant visą 10 metų laikotarpį, tai yra daugiausiai. Dažniausiai kūdikiai, vaikai užsikrečia nuo šeimos narių. Tad siekiant apsaugoti naujagimius ir kūdikius nuo 2023 metų rekomenduojama nėščių moterų vakcinacija kokliušo komponentą turinčia vakcina“, – situaciją nušvietė ji.
Nors sergamumas jau dabar gerokai išaugęs, neatmetama, kad sergančiųjų kokliušu skaičius šaltuoju metu gali tik dar išaugti.
Nuo tymų registruoja ir mirtis
Pasak specialistės, kita vakcinomis valdoma liga, į kurią šiuo metu atkreipia dėmesį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras kaip vieną didžiausių iššūkių, yra tymai.
„Per pastaruosius metus 30 Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių pranešė beveik apie 18 tūkst. tymų atvejų ir tik dvi šalys – Latvija ir Lichtenšteinas jų neregistravo. Buvo registruoti ir mirties atvejai Rumunijoje ir Airijoje“, – kalbėjo G. Megelinskienė.
Didžiausias sergamumas šiuo metu stebimas Rumunijoje. Tuo metu pirmeji tymų atvejai po pandemijos Lietuvoje buvo registruoti 2023 m. SAM specialistė priminė, kad 2019 metais Lietuvoje buvo registruotas tymų protrūkis – iš viso virš 800 atvejų:
„Vaikų sergamumas buvo didelis, nors ir nebuvo didžiausias lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. Tymų virusui suvaldyti labai svarbu, kad būtų pasiekta 95 proc. ir didesnė skiepijimo apimtis. Labai svarbu, kad gyventojai pasiskiepytų dviem vakcinos dozėmis.“
Nuo 2010 m. – tik blogyn
Kartu ji nurodė, kad didžiausią dalį bendroje vaikų struktūroje sudaro sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
„Šiuo metu netrukus prasidės gripo sezonas, labai gaila, kad dar vis yra registruojama mirties nuo gripo atvejų tarp vaikų. Ir būtent šiuo metu į nacionalinę vaikų imunoprofilaktikos programą įtraukta vakcina nuo gripo, kasmet galės nemokamai skiepytis 2–7 metų amžiaus vaikai.
Bendrai žiūrint į vakcinomis valdomų ligų situaciją matome gerokai didesnį invazinių infekcijų pakilimą, tai yra pneumokokinė, meningokokinė, haemophilus influenzae infekcija. Tai šiek tiek susiję ir su geresniais diagnostikos metodais, bet kartu ir mažėjančiomis skiepijimo apimtimis“, – kalbėjo G. Megelinskienė.
Vaikai pagal profilaktinį vakcinacijos kalendorių skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Ji konstatavo, kad vakcinomis valdomų infekcijų augimas yra skiepijimo apimčių mažėjimo pasekmė.
„Tą tendencingai matome nuo 2010 m. Ir kokias priemones dabar taikome skiepijimo aprėptims didinti, jas galime taikyti didele aprėptimi, bet pokyčius pamatysime tik vėliau“, – pabrėžė SAM specialistė.
